Lunar Embassy Baltic

Pirmas puslapis

Siūlome

Užsisakyti!

Pristatymas

Ar tai legalu?

Kam man tai?

Jūsų kaimynai

Naujienos

Astronominė galerija

Kontaktai

Nuorodos

FAQ

Jūs turite kuponą?
Spauskite čia!

Venera

Įžymi savo gražiu dangaus skliautu, Venera antroji planeta esanti nuo Saulės ir artima savo dydžiu Žemei. Vis dėl to, labai aukšta temperatūra ir slėgis paverčia šią planetą visiškai netinkama gyvybei. Jos atmosfera susideda iš nuodingų anglies dioksido dujų ir sieros rūgšties. Tankūs debesys slepia paviršių, padengtą lavos srovėmis, lūžiais ir krateriais nuo susidūrimų su kitais dangaus kūnais. Iš tiesų, vienas pripildytas lavos baseinas, didesnis už JAV teritoriją, o vienas vulkanas aukštesnis, nei Everestas.

Žemiau plytintys planetos regionai turi nedidelius vulkanus ir dideles lavos sroves. Skirtingai nuo panašių Mėnulio, Marso ir Merkurijaus paviršių, Veneros paviršiuje pastebimas labai mažas kiekis kraterių.

Kosminiai NASA (NATIONAL Aeronautics and Space Administration) aparatai Mariner2, 5 ir 11 aplankė Venerą. 1962 metais Mariner2 atrado, kad Veneroje labai aukšta paviršiaus temperatūra, o jos atmosferoje yra šaltų debesų. Mariner10 aptiko besisukančių debesų požymius.

Tarybiniai mokslininkai sėkmingai įgyvendino savo kosminių aparatų nusileidimus lygumose (lygumos regionuose). Septyni nusileidimo moduliai vykdė uolienų cheminę analizę, kurie rado sudėtį panašią į tą, kuri buvo rasta vulkaninėse bazalto uolienose Žemėje. Nusileidimo modulis Venera9 1975 metais perdavė mums pirmuosius Veneros filmavimo rezultatus. O šiek tiek vėliau, 1981 metais, Venera13 padarė jos spalvotas nuotraukas.

Devintojo dešimtmečio pradžioje, kosminis laivas Magellan tyrinėjo kalnuotąją planetos dalį, tyrinėdamas kalnus, kanjonus ir kitus Veneros objektus su didžiausia skiriamąja geba, kokia tik bebuvo istorijoje. Duomenys gauti iš Magellan kosminio laivo, buvo panaudoti paviršiaus žemėlapio sudarymui. Planeta vis dar yra geologiškai aktyvi, nepaisant to, kad radaro nuotraukos rodo tik nedidelius pasikeitimus per paskutinius pusę milijardo metų

Bendri faktai

Diametras	12,103.6 km (7,520.83 mylių)
Atstumas nuo Saulės	108,208,930 km (6.72 x 10⁷ mylių) arba 0.723 astronominių vienetų
Dydis (Žemė =1)	0.88
Masė	4.87 x 10²⁴ kg (0.17 x 10²⁷ uncijos) arba 0.814 (Žemė = 1)
Tankis	5.24 gm/cm3
Paviršiaus traukos jėga (gravitacija)	0.903 (Žemė = 1)
Dienos ilgumas	243 Žemės dienos (priešingai nei kitos planetos, Venera sukasi į priešingą pusę).
Metų trukmė	224.7 Žemės dienos.
Vidutinė temperatūra	456.85 C (854.33° F)
Palydovai	Nėra